Goko šeimininkai
Šuo nustojo šlapintis namuose, nebesiveržia pro kojas, nebesekioja, kai vaikštome iš kambario į kambarį, greičiau nurimsta. Aišku, sunkiau, kai kažkas pas mus ateina, nes tas žmogus būna sekiojamas visai nemažai, kartais yra dar vis bandoma jam pagriebti už klešnės, įkąsti, paurgzti.
Lauke jau šiek tiek daugiau kreipia dėmesį į tai, kur aš noriu eiti – aišku, su greta vaikščiojimu sunkiau kol kas yra, bet vis vien!
Į pašalinius garsus laiptinėje ar lauke jau reaguoja dažniau pabambėjimu po nosimi nei lojimu!
Tai va, kažkaip norėjau jums parašyti ir pasidžiaugti, nors ir, rodos, mažais, bet mums po tiek bandymų ir 3 savaitėlių – dideliais pasiekimais!