„Kartą skambinau vienai klientei, kuriai teikiau konsultacijas dėl jos šuns. Tuo metu ji buvo susirinkime, todėl skambutį atmetė. Kai jos kolegos paklausė, kas skambino, ji pasakė: tai mano šuns psichologė“, – juokėsi jonavietė Vida Radzevičienė. Tai buvo pats juokingiausias jos veiklos apibūdinimas, tačiau tiesos šiuose žodžiuose yra.
Šuns lojimas, daiktų graužimas, tempimas už pavadžio ar net kandimas dažnai greitai pavadinami probleminiu elgesiu. Tačiau šunų elgesio specialistė Vida Radzevičienė sako, kad daugeliu atvejų problema yra ne vien pats šuo.
Vis daugiau žmonių mieste išdrįsta įsigyti keturkojį augintinį. Praktiškai kiekvienoje daugiabučio laiptinėje gyvena bent po kelis šunelius. Tačiau, toks gyvūnų populiarumo didėjimas sukelia ir nepageidautinų pasekmių. Ne vienas esame girdėję palikto bute šuns lojimą, kuris gali tęsti vos ne visą dieną. Kaip spręsti šią šunų elgesio problemą paklausėme šunų trenerės ir elgesio specialistės Vidos Radzevičienės.
Rinkdamiesi naujus būstus naujakuriai dažnai nuogąstauja, kad augintinis gali gerokai apniokoti ką tik įrengtų namų interjerą. Tačiau gyvūnų treniravimo specialistai sako, kad tinkamai elgiantis su keturkoju, tokių problemų galima išvengti. O NT projektų plėtotojai naminių gyvūnų savininkams renkantis namus, pataria atsižvelgti ne tik į pačio būsto savybes, bet ir šalia namų esančią aplinką.
Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas, tačiau jei keturkojis mokėtų kalbėti, to paties apie savo šeimininką jis pasakyti greičiausiai negalėtų. „Augindami šunį kartais žmonės daro daug svarbių klaidų“, – įsitikinę gyvūnų gerove besirūpinantys specialistai.
Visuomenėje susiformavęs stereotipas rinktis jauną, mažą, dar nesubrendusį gyvūną. O apie suaugusio augintinio įsigijimą ar jo pasiėmimą iš prieglaudos pasvarsto retas. Visgi jei esate tarp pastarųjų, prieš atsivesdami jau subrendusį gyvūną į namus turėtumėte tam pasiruošti. Kaip tai padaryti teisingai pasakoja šunų elgesio specialistė ir trenerė Vida Radzevičienė, interneto svetainės „Svajonių šuo“ įkūrėja.