Dviratis, paspirtukas, bėgikas ar pravažiuojantis automobilis kai kuriems šunims akimirksniu sužadina vijimosi reakciją. Vieni loja ir veržiasi, kiti tyliai susikaupia ir staiga šoka į priekį.
Borderkoliai ir kiti ganymo šunys gali bandyti kontroliuoti judėjimą, terjerai – vytis, o baikštus spanielis ar mišrūnas gali pulti todėl, kad greitas objektas jį išgąsdina. Tas pats elgesys nebūtinai turi tą pačią priežastį.
Kodėl tai pavojinga?
Net mažas šuo gali sukelti avariją, o didelis ir stiprus – ištraukti žmogų į važiuojamąją dalį. Dažnas kartojimas elgesį stiprina, nes vijimasis pats savaime suteikia didelį susijaudinimą.
Baudimas prie objekto gali padidinti neigiamą asociaciją, jei reakciją lemia baimė.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Vertinu, į ką šuo reaguoja, kokiu atstumu prasideda įtampa, ar tai baimė, medžioklė, ganymas ar frustracija. Taip pat stebiu pavadžio valdymą ir šeimininko gebėjimą pastebėti ankstyvus signalus.
Tikslas – saugus ir valdomas elgesys, paremtas konkrečios reakcijos supratimu, o ne vien bandymu jėga sulaikyti šunį.