Kai savas šuo urzgia, rodo dantis ar kanda šeimininkui, žmonės dažnai jaučiasi išduoti ir sutrikę. Tačiau tokia reakcija paprastai neatsiranda be įspėjimų ir nėra vien „pikto charakterio“ įrodymas.
Konfliktas gali kilti bandant nuvyti šunį nuo sofos, paimti maistą, uždėti antkaklį, paliesti skaudamą vietą ar nutraukti jam svarbią veiklą. Čihuahua ar pekino signalai kartais nuvertinami dėl mažo dydžio, o rotveilerio ar aviganio reakcija iškart atrodo pavojinga – abiem atvejais problemą reikia vertinti rimtai.
Kodėl kyla konfliktas?
Priežastis gali būti skausmas, baimė, išteklių saugojimas, neaiškios ribos arba ilgam susiformavęs įprotis kontroliuoti erdvę ir sprendimus. Staigus elgesio pasikeitimas visada kelia klausimą apie sveikatą.
Fizinė kova, bandymas „parodyti vietą“ ar bausmė už urzgimą gali padidinti įkandimo riziką ir panaikinti ankstyvus perspėjimus.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Vertinu konkrečias konflikto situacijas, šuns kūno kalbą, šeimos narių reakcijas ir kasdienį santykį. Svarbu suprasti, ką šuo saugo, ko bijo ir kokioje vietoje žmogaus komunikacija tampa neaiški.
Tikslas – ne palaužti šunį, o sukurti aiškų, saugų ir nuspėjamą santykį, kuriame žmogus priima sprendimus, o šuniui nebereikia jų ginti dantimis.