Baikštus šuo nebūtinai visada atrodo tylus. Vienas slepiasi už šeimininko, kitas sustingsta, trečias garsiai loja ir veržiasi pirmyn. Agresyviai atrodanti reakcija kartais tėra stiprus bandymas nuvyti tai, ko šuo bijo.
Italų kurtai, vipetai, šelčiai ar čihuahua dažnai laikomi jautresniais, tačiau baimę gali patirti bet kurios veislės šuo ar mišrūnas. Daug lemia ankstyva patirtis, socializacija, paveldėtas temperamentas ir tai, kaip šeimininkas elgiasi sudėtingose situacijose.
Kas sustiprina baimę?
Priverstinis kontaktas, svetimų žmonių bandymas glostyti, tempimas prie kito šuns ar baudimas už lojimą gali patvirtinti, kad situacija iš tiesų pavojinga. Kita vertus, nuolatinis vengimas taip pat gali neleisti šuniui įgyti saugios patirties.
Svarbu suprasti, ar šuo bijo visų, ar tik tam tikrų žmonių, dydžių, judesių ar aplinkybių. Kartais reakcija susijusi ne su pačiu žmogumi, o su ankstesne nemalonia patirtimi.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Stebiu atstumą, kūno kalbą, gebėjimą atsigauti po išgąsčio ir šeimininko siunčiamus signalus. Taip pat vertinu, ar šuo jaučiasi atsakingas už žmogų ir todėl bando pats spręsti, ką prisileisti.
Tikslas – ne paversti šunį visų draugu, o padėti jam saugiau jaustis ir išmokti pasitikėti žmogaus sprendimais.