Apkramtyti batai, baldų kampai ar durų stakta dažnai priskiriami šuns išdykavimui. Šuniukui graužimas yra natūralus būdas tyrinėti pasaulį ir palengvinti dantų kaitos diskomfortą, tačiau vėliau nuolatinis daiktų niokojimas gali reikšti visai ką kita.
Labradorų ar auksaspalvių retriverių šuniukai dažnai viską ima į nasrus, terjerai mėgsta intensyviai ardyti, o vienas likęs aviganis gali graužti duris dėl stipraus nerimo. Ta pati išoriškai matoma problema skirtingiems šunims kyla dėl nevienodų priežasčių.
Ką gali reikšti graužimas?
Jį gali skatinti amžius, per mažas tinkamas užimtumas, per didelis susijaudinimas, išsiskyrimo nerimas, stresas ar tiesiog tai, kad šuo dar neišmoko namų taisyklių. Svarbu, ką jis graužia, kada tai vyksta ir ar tuo metu šeimininkas būna namuose.
Vien naujas žaislas ne visada išsprendžia problemą. Jei šuo graužia tam, kad nusiramintų arba išveiktų įtampą, žaislas gali tik trumpam pakeisti objektą, bet ne jo savijautą.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Vertinu šuns amžių, dienos ritmą, poilsį, fizinį ir protinį krūvį, pasilikimą vienam bei tai, kokias ribas jis supranta namuose. Taip pat svarbu atskirti normalų kramtymą nuo kompulsyvaus niokojimo ar pavojingo daiktų rijimo.
Tikslas – ne vien apsaugoti sofą, bet suprasti, kodėl šuniui graužimas tapo reikalingas. Kai pakeičiama priežastis ir kasdienė komunikacija, ilgalaikis rezultatas tampa daug realesnis.