Kai kurie šunys šeimininkui išėjus loja, kaukia, cypia, drasko duris ar graužia baldus. Kiti stresą išgyvena tyliai – sėdi prie durų, atsisako maisto, gausiai seilėjasi ar neramiai vaikšto. Abu atvejai gali reikšti stiprų išsiskyrimo nerimą.
Jį gali patirti ne tik prie žmogaus nuolat prisiglaudęs bišonas, pudelis ar čihuahua. Lygiai taip pat stipriai gali nerimauti vokiečių aviganis, laikos tipo šuo ar iš prieglaudos paimtas mišrūnas, nors jų reakcijos atrodo skirtingai.
Problema ne visada prasideda išėjus
Apie per didelę įtampą gali rodyti nuolatinis sekiojimas, negalėjimas ilsėtis kitame kambaryje, budėjimas prie durų ar nerimas vos žmogui pradėjus rengtis. Šuo gali jaustis atsakingas už šeimininką ir sunkiai pakelti akimirką, kai nebegali jo stebėti.
Žaislai, maistas, įjungtas radijas ar vaizdo kamera kartais padeda trumpam, bet ne visada pakeičia pačią šuns savijautą. Jei priežastis yra per didelė atsakomybė ar nesaugumas, vien užimtumo gali nepakakti.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Vertinu ne tik tai, kas vyksta šuniui likus vienam, bet ir visą jo santykį su žmogumi: dėmesio reikalavimą, sekiojimą, poilsį, ribas ir šeimos įpročius. Svarbu suprasti, ar šuo bijo vienatvės, ar jaučiasi privalantis saugoti išėjusį žmogų.
Tikslas – padėti šuniui pasitikėti, kad šeimininkas gali išeiti ir sugrįžti, o jam nereikia visko kontroliuoti. Sprendimo trukmė priklauso nuo šuns charakterio, patirties ir šeimos nuoseklumo.