Namuose šuo atbėga vos pašauktas, o lauke tarsi negirdi. Jį gali užvaldyti kvapai, kitas šuo, laukinis gyvūnas ar tiesiog laisvės jausmas. Bigliui ar laikai kvapų pasaulis ypač svarbus, kurtui sunku atsispirti judančiam objektui, tačiau patikimas grįžimas priklauso ne vien nuo veislės.
Dažna problema – komanda kartojama daug kartų, o sugrįžęs šuo dar ir išbaramas. Tuomet žmogaus kvietimas tampa neaiškus arba pradeda reikšti, kad smagi veikla baigsis. Kartais šuo puikiai supranta signalą, bet kasdienybėje yra įpratęs pats priimti sprendimus ir nemato priežasties jų atsisakyti.
Ką rodo neatėjimas?
Jis gali rodyti nepakankamai išmokytą signalą, per sudėtingą aplinką, stiprų medžioklės instinktą, baimę, susijaudinimą ar silpną orientaciją į šeimininką. Svarbu atskirti, ar šuo nenori grįžti, ar tuo metu tiesiog nebegali persijungti nuo stipraus dirgiklio.
Vien garsesnis šaukimas ar skanesnis kąsnis ne visada pakeičia problemą, jei pats santykis ir kasdieniai sprendimai lieka tokie patys.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Vertinu, kada šuo dar geba palaikyti kontaktą, kas jį labiausiai išblaško ir kaip dažnai kvietimas realiame gyvenime būna sėkmingas. Taip pat žiūriu, ar šeimininkas yra šuniui aiškus ir įdomus partneris, ar prisimenamas tik tada, kai reikia užsegti pavadį.
Tikslas – sukurti patikimą grįžimą, paremtą aiškiu signalu, pasitikėjimu ir noru bendradarbiauti. Kadangi vienam šuniui trukdo kvapai, kitam baimė, o trečiam santykio neaiškumas, sprendimas turi būti individualus.