Kai šuo pasivaikščiojimo metu loja, urzgia, veržiasi prie kitų šunų ar bando pulti, toks elgesys greitai pavadinamas agresija. Tačiau pati reakcija dažniausiai yra tik matoma problemos dalis.
Didelio vokiečių aviganio, rotveilerio, akitos ar amerikiečių Stafordšyro terjero reakcija dėl fizinės jėgos gali atrodyti ypač pavojinga. Vis dėlto panašią baimę ar įtampą gali patirti ir mažas taksas, Džeko Raselo terjeras ar mišrūnas. Veislė gali turėti įtakos reakcijos stiprumui, bet neatskleidžia visos priežasties.
Kodėl šuo puola?
Priežastis gali būti baimė, ankstesnė nemaloni patirtis, per didelis susijaudinimas, ribota socialinė patirtis arba jausmas, kad pats privalo kontroliuoti aplinką ir saugoti šeimininką. Dažnai prieš puolimą šuo sustingsta, įsitempia, užsižiūri ar bando padidinti atstumą.
Baudimas gali nutildyti įspėjamuosius signalus, bet nebūtinai sumažina įtampą. Tada reakcija tampa ne ramesnė, o sunkiau nuspėjama.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Stebiu šuns kūno kalbą, atstumą iki dirgiklio, pavadžio įtampą, šeimininko reakciją ir kasdienes situacijas, kuriose šuo pats ima priiminėti sprendimus. Svarbu suprasti, ar jis ginasi, saugo, medžioja, ar tiesiog negeba suvaldyti susijaudinimo.
Tikslas nėra priversti šunį draugauti su kiekvienu sutiktu keturkoju. Siekiame, kad jis galėtų saugiai praeiti, pasitikėtų žmogumi ir nepatirtų tokios įtampos, kuri baigiasi puolimu.