Kai suaugęs šuo pradeda šlapintis ar tuštintis namuose, šeimininkai dažnai mano, kad jis kerštauja, tingi arba „žino, kad negalima“. Iš tiesų toks elgesys gali turėti labai skirtingas priežastis, todėl bausmė dažnai tik padidina įtampą.
Mažų veislių šunys, pavyzdžiui, Jorkšyro terjerai ar maltos bišonai, kartais ilgiau mokomi naudotis palutėmis, todėl riba tarp namų ir lauko jiems gali būti neaiški. Vyresniam labradorui ar mišrūnui netikėti nelaimingi atsitikimai gali būti susiję su sveikata, skausmu ar amžiaus pokyčiais.
Kodėl taip nutinka?
Priežastis gali būti nepakankamai aiškus mokymas, per ilgas laukimas, išsiskyrimo nerimas, baimė, didelis susijaudinimas, teritorinis žymėjimas ar medicininė problema. Labai svarbu žinoti, ar šuo pridaro tik likęs vienas, tik svečiams atėjus, ar ir ramiai būdamas su šeimininku.
Barimas po įvykio šuniui nepaaiškina, kur ir kada reikėjo pasielgti kitaip. Jis gali tik išmokti slėptis arba atlikti reikalus tada, kai žmogus nemato.
Ką vertinu konsultacijos metu?
Pirmiausia svarbu atmesti sveikatos sutrikimus. Toliau vertinu šuns dienotvarkę, ankstesnį mokymą, emocinę būseną ir situacijas, kuriose problema pasikartoja. Kartais tai auklėjimo klausimas, o kartais – nerimo ar santykio signalas.
Tikslas – nustatyti tikrąją priežastį ir sukurti aiškią, šuniui suprantamą kasdienybę. Vienodas patarimas netiks ir jaunam šuniukui, ir išsigandusiam suaugusiam šuniui.