Švelnus, aiškus ir veiksmingas bendravimas su šunimi
Šuns lojimas, pavadžio tempimas, daiktų graužimas, nerimas likus vienam, agresyvi reakcija ar negebėjimas nusiraminti dažnai vadinami nepaklusnumu. Tačiau pats elgesys paprastai yra tik matoma problemos dalis.
Man svarbu ne vien sustabdyti tai, kas trukdo žmogui, bet ir suprasti, kodėl šuo taip elgiasi. Tik atradus elgesio priežastį galima siekti ilgalaikio pokyčio, o ne trumpam užmaskuoti problemą.
Todėl mokau ne tik, ką daryti konkrečioje situacijoje, bet ir padedu šeimininkui suprasti, ką savo elgesiu sako šuo ir kokią žinutę jam siunčia pats žmogus.
Geri ketinimai ne visada šuniui reiškia tą patį
Dauguma šeimininkų savo šunis nuoširdžiai myli ir stengiasi jais rūpintis. Elgesio problemos dažniausiai atsiranda ne dėl meilės ar pastangų trūkumo.
Tiesiog žmogus ir šuo pasaulį suvokia skirtingai. Tai, kas žmogui atrodo kaip rūpestis, paguoda ar laisvė, šuniui kartais gali reikšti neaiškumą, prieštaringas taisykles arba pareigą pačiam spręsti, kas vyksta.
Pavyzdžiui, šuo, kuris nuolat seka šeimininką, nerimauja jam išėjus, loja, kaukia ar niokoja namus, nebūtinai yra išlepintas ar paliktas be veiklos. Jis gali jaustis atsakingas už žmogų ir išgyventi didelį stresą, kai nebegali jo matyti ar kontroliuoti situacijos.
Tokiais atvejais vien žaislai, maistas, įjungtas radijas ar trumpi atsiskyrimo pratimai dažnai nepašalina tikrosios nerimo priežasties.
Kodėl šuniui svarbi šeimininko lyderystė?
Šuniui svarbu aiškiai suprasti, kas šeimoje priima sprendimus ir prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta. Kai žmogaus elgesys yra nenuoseklus, taisyklės nuolat keičiasi, o daugelyje kasdienių situacijų spręsti paliekama pačiam šuniui, jis gali pradėti jaustis atsakingas ne tik už save, bet ir už šeimininką bei aplinką.
Tai nebūtinai reiškia, kad šuo sąmoningai siekia „užvaldyti namus“ ar tapti svarbiausiu. Dažniau jis tiesiog elgiasi taip, kaip tuo metu supranta situaciją: pats sprendžia, kada reikalauti dėmesio, ką įsileisti į namus, nuo ko saugoti šeimininką, kur eiti, kaip reaguoti į kitus žmones ar šunis.
Kai šuo ima jaustis atsakingas už per daug dalykų, jam gali būti sunku atsipalaiduoti. Jis nuolat stebi šeimininką, seka iš paskos, reaguoja į kiekvieną garsą, loja, saugo, kontroliuoja aplinką arba stipriai nerimauja likęs vienas.
Todėl šiame metode daug dėmesio skiriu šeimininko lyderystei – ne kaip dominavimui, bet kaip gebėjimui ramiai ir aiškiai parodyti šuniui: sprendimus priimu aš, situacija yra kontroliuojama, o tau nereikia viskuo rūpintis.
Šuniui reikia ne griežto „boso“, o ramaus ir patikimo žmogaus
Kalbėdama apie šeimininko lyderystę neturiu omenyje dominavimo, bausmių ar jėgos demonstravimo.
Rami lyderystė – tai gebėjimas prisiimti atsakomybę, priimti sprendimus, nustatyti aiškias ribas ir nuosekliai jų laikytis. Šuo turi jausti, kad žmogus supranta situaciją, žino, ką daro, ir pasirūpins tiek juo, tiek aplinkiniais.
Kai šeimininko elgesys šuniui tampa aiškus ir nuspėjamas, gyvūnui nebereikia pačiam kontroliuoti aplinkos, saugoti žmogaus ar nuolat tikrinti, kas priima sprendimus. Tuomet šuo gali atsipalaiduoti ir labiau pasitikėti savo šeimininku.
Tai ypač svarbu baikštiems ir jautriems šunims. Įsivaizduokite, kaip sunku nuolat jaustis atsakingam už visos šeimos saugumą, kai pats pasaulis atrodo pilnas neaiškių garsų, žmonių, šunų ir netikėtų situacijų.
Sprendžiame priežastį, o ne baudžiame už jos pasekmes
Šuo neloja, netempia pavadžio ar negraužia daiktų vien todėl, kad nori šeimininką supykdyti. Dažnai toks elgesys rodo stresą, įtampą, baimę, neišpildytus poreikius arba tai, kad šuo nesupranta, ko iš jo tikimasi.
Todėl pirmiausia vertinu visą situaciją:
- kada ir kokiomis aplinkybėmis problema pasireiškia;
- kaip tuo metu elgiasi šeimininkas ir kiti šeimos nariai;
- kokias ribas ir taisykles šuo supranta;
- ar pakanka fizinės veiklos, protinio užimtumo ir bendros veiklos su žmogumi;
- kokią įtaką gali turėti šuns amžius, temperamentas, ankstesnė patirtis ir gyvenamoji aplinka.
Jeigu šuns elgesys pasikeitė staiga arba kyla įtarimų dėl skausmo ar sveikatos sutrikimo, pirmiausia svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją. Elgesio problemų priežastys ne visada būna vienodos, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai.
Mokau šeimininką, o ne tik šunį
Konsultacijos metu stebiu ne vien šunį. Lygiai taip pat svarbu suprasti visos šeimos kasdienybę, įpročius ir bendravimą su augintiniu.
Šeimininkui paaiškinu:
- ką gali reikšti konkretus šuns elgesys;
- kuriose situacijose šuo patiria įtampą ar gauna neaiškią žinutę;
- kaip ramiai ir šuniui suprantamai nustatyti ribas;
- kaip reaguoti į nepageidaujamą elgesį;
- kaip kurti pasitikėjimą ir stiprinti ryšį;
- ką kasdienybėje turėtų vienodai daryti visi šeimos nariai.
Dažnai šeimininkai nustemba, kad didelį pokytį lemia gana paprasti dalykai. Kai žmogaus elgesys tampa aiškesnis ir nuoseklesnis, pradeda keistis ir šuo.
Svarbu, kad sutartų visa šeima. Jeigu vienas žmogus taiko vienas taisykles, o kitas – visiškai kitokias, šuniui sunku suprasti, ko iš jo tikimasi.
Be jėgos, baimės ir skausmą keliančių priemonių
Savo darbe nenaudoju fizinės prievartos, bauginimo ar specialios skausmą keliančios įrangos. Šuns paklusnumo nesiekiu rėkimu ar bausmėmis.
Šunys labai jautriai reaguoja į žmogaus kūno kalbą, balso toną, judesius, įtampą ir nuoseklumą. Todėl mokomės ne būti garsesni ar griežtesni, bet elgtis ramiai, užtikrintai ir aiškiai.
Ribos nėra meilės priešingybė. Priešingai – aiškios ir teisingos ribos suteikia šuniui saugumo. Kaip automobiliui reikalingi stabdžiai, taip ir šuniui reikia suprantamų taisyklių, kurios padėtų saugiai gyventi žmonių pasaulyje.
Kam šis metodas tinka?
Metodas gali padėti įvairaus amžiaus, dydžio ir veislių šunims. Suaugęs ar vyresnis šuo taip pat gali išmokti naujų elgesio modelių ir sukurti stiprų ryšį su žmogumi.
Dirbu su tokiomis problemomis kaip:
- lojimas ir kaukimas;
- išsiskyrimo nerimas;
- daiktų ir baldų graužimas;
- pavadžio tempimas;
- perdėtas susijaudinimas;
- baimė ir nepasitikėjimas;
- agresyvios reakcijos;
- šokinėjimas ant žmonių;
- nesugebėjimas nusiraminti;
- netinkamas elgesys su šeimos nariais ar kitais gyvūnais.
Metodas nėra skirtas koviniam ar agresyviam šuniui ruošti. Jis taip pat nepakeičia specializuotos sportinės dresūros, parodų rengimo ar triukų mokymo. Tačiau ramus šuo, kuris pasitiki šeimininku ir noriai su juo bendradarbiauja, daug lengviau mokosi ir kitų dalykų.
Koks yra galutinis tikslas?
Tikslas nėra paversti šunį mechaniškai komandas vykdančiu gyvūnu.
Siekiu, kad šuo:
- jaustųsi saugus;
- pasitikėtų šeimininku;
- suprastų jam taikomas ribas;
- nejaustų pareigos viską kontroliuoti;
- gebėtų nusiraminti;
- savo noru rinktųsi bendradarbiauti su žmogumi.
Kai šuo nejaučia nereikalingos atsakomybės ir įtampos, atsiranda vietos tikram ryšiui – ramiems pasivaikščiojimams, bendroms veikloms ir maloniam gyvenimui kartu.
Tai yra pagrindas, padedantis atrasti svajonių šunį savo šunyje.